- pakasė
- 1 pakasė̃ sf. (3b) vieta po plaukų kasa: Paniežtėjo pãkasę, tai ir pasikrapščiau Grž.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pakasė
Look at other dictionaries:
pakasė — 2 pakasė̃ sf. (3b) toks grybas; plg. pakastė: Mes anas pakasė̃ms vadinam Vkš … Dictionary of the Lithuanian Language
pakasėti — tr. truputį pakasti: Ir pusvaikis galia bulvių pakasėti Tv. Vilkas pakasėjo kojomis kruviną sniegą V.Piet. Viškai negiliai pakasėję ir užkasė katilą vienų raudonųjų BsPII204. Reikėjo ir anglių pakasėti [Amerikoj] Vžns. kasėti; pakasėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pakasėjimas — dkt. Dė̃dė tùri lai̇̃ko bùlvių pakasėjimui … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pakasėti — vksm. Tẽko ir bùlvių pakasėti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pakasėjas — pakasėjas, a smob. (1); SD261 kas pakasa: Baisių žmonijoje ligų esama, baisių smirdančių žaizdų, kurioms nėra gydytojo, vien duobkasiai ir pakasėjai LzP. kasėjas; apkasėjas; atkasėjas; pakasėjas; perkasėjas … Dictionary of the Lithuanian Language
pakasti — pakàsti, pàkasa, pàkasė tr. 1. R, M, MitII16, SD261,267 kiek kasti: Do pakàskim bent kiek Kp. Do gilesnę pakasė duobelę (pagilino) Kp. Pakàsk kiek toliau tuos grūdus Kp. Pakàsk giliau čia J. Da reikia žemę pakast ir rasodos pasodint Dv. |… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakasyti — pakasýti vksm. Ji̇̀ pakãsė ži̇̀rgo, ži̇̃rgui kãktą, paplekšnójo per kãklą … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apvarinėti — 1 apvarinėti tr. K 1. LzŽ bent kiek nubaidyti, apnaikinti: Žukų buvo an bulbų, ale kąsnį apvarinėjom LKKXXIX183(Lz). 2. iter. dem. 1 apvaryti 5. ║ Bačkos cypa lankais apvarinėtos Pvn. 3. Vlkv, Skr, Kpč, Rmš iter. dem. 1 apvaryti 6. ║ Išvarinėja… … Dictionary of the Lithuanian Language
bijoti — bijoti, bìjo, ojo intr. 1. R jausti, kęsti baimę: Jis nebijo pripažinti savo klaidų rš. Mirt nebijaũ, tik pãliegio Gs. Kitas kūdikis žodžio bijo, o kitas nė mūšio nebijo Sim. Nieko neturiu, nieko nebijaũ Pnd. Manim bijoti Šts. Kiškis bìjo ir … Dictionary of the Lithuanian Language
džiovinti — džiovìnti ( yti), ìna, ìno 1. SD1116, SD234,357, R, J caus. džiūti 1: Džiovinù šieną Kv. Linus bei salyklą džiovìnti K. O rudeny, būdavo, eina į pirtį linų džiovyt BsPIV16. Kur tą skūrą mes džiovysim? Nm. Apyneli žaliasis, pūroneli gražiasis … Dictionary of the Lithuanian Language
